Šeimos kelionė po Aziją rinkti atsiminimus, o ne daiktus. Fan in the sun – tai šeima, kuri labai mėgsta keliauti, o šiais metais paliko lietuvišką žiemą ir iškeliavo rinkti šeimos kelionių atsiminimų. Labai palaikome tokias šeimas, žavimės jomis ir džiaugiamės, jog vis daugiau ir daugiau keliaujame su šeimomis.
Kalbiname Fan in the Sun šeimyną, kodėl, kaip ir kur keliavo visa žiemą. Tikimės, jog skaitytojams tai bus įkvėpimas ir pavyzdys, jog viskas įmanoma, tik reikia labai norėti 😉
Susipažinkime. Papasakokite apie savo šeimą. Kiek vaikams metų?
Esame Aistė ir Donatas Zubenai. Turime dvi dukrytes – 6 metukų Adelę ir 13 metų Skaistę. Taip pat namie laikome 10 metų britų trumpaplaukį katiną Britą, kuris kantriai laukia namie, kol mes keliaujame. Tai jam ne pirmas kartas. Mūsų gyvenimo moto „collect moments not things“ (vertimas: “rinkite atsiminimus, o ne daiktus”). Tai mes taip ir darom. Nuo to laiko kai pardavėme savo namus, kuriuose gyvenom 12 metų, beveik visus pinigus išleidome kelionėms.
Gal galite plačiau apie tai papasakoti? Būtų labai įdomu sužinoti, kaip jūs taip pasiryžote parduoti savo namus ir pinigus išleisti kelionėms?
Kodėl nusprendėme parduoti savo namus? Atsakymas butų toks, kad mums atrodė, jog trūksta vietos name. Jau buvo atėjęs laikas arba namo rekonstrukciją daryti, arba jį parduoti. Įvyko taip, kad nesitikėjome taip greitai parduoti. Reikėjo per 3 savaites išsikraustyti, nes mūsų laukė mėnesio kelionė į Balį. Taigi greitai išsinuomavome butą, persivežėm daiktus ir išskridome. Per tuos metus į ilgesnes ar trumpesnes keliones buvom išskridę 4 kartus. Nusprendėme kad didesnio namo mums ir nebereikia. Mes nesam sėslūs, o paaugus vaikams, didelio kiemo poreikis sumažėjo. Nusipirkome kotedžiuką netoli Kauno centro. Čia patogus susisiekimas tiek su mokyklomis, tiek su visom pramogom ir ramų užmiesčio gyvenimą šiek tiek atidėjom.
Ilga šeimos kelionė po Aziją
Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip gimė mintis išvykti ilgam pakeliauti po Aziją?
Pirma mintis kilo mūsų tėčiui maždaug prieš metus. Kai kasdieninis įtemptas ir ilgas darbas prie kompiuterio pradėjo „laužti stogą“, grįžęs po darbo pasakė mums – „ką jūs į tai, jeigu mes metams išvyksime tarkime į Balį“. Mums visiems buvo šokas nes tai buvo lyg iš giedro dangaus…
Ko tikėjotės iš šios kelionės? Pamatyti, pailsėti, pabėgti nuo lietuviškos žiemos, atitrūkti nuo civilizacijos?
Po to pareiškimo pradėjome analizuoti situaciją. Svarbiausi klausimai buvo, kaip smarkiai gali vyras atsitraukti nuo darbų, kiek ilgai gali palikti darbą. Taip pat svarbu buvo, kaip galime pratęsti Skaistės mokslus bei baleto pamokas keliaujant.
Dėl įvairių aplinkybių visas planas susiaurėjo ir vietoj metų mes iškeliavome trims mėnesiams. Nusprendėme, kad norim pabėgti nuo lietuviškos žiemos, nuo Kalėdinės karštinės, gripo epidemijos ir tuo pačiu aplankyti kelias naujas šalis. Tiesiog pakeisti aplinką ir pabūti 24/7 su šeima. Kai aplink tiek daug skyrybų, daug nuomonių, kad „keliausim kai vaikai užaugs“, kai daug jaunų žmonių netikėtų mirčių, kurie vaikus užauginę galėtų keliauti… Žodžiu, mes manėme, kad reikia daryti čia ir dabar nieko neatidėlioti.
Pasiruošimas kelionei
Kokia buvo aplinkinių reakcija?
Iš aplinkinių sulaukėme įvairių reakcijų. Vieni sakė: „Kodėl jūs negalite būti tokie, kaip visi normalūs žmonės, prisigalvojat pastoviai nesąmonių“. Kiti džiaugėsi ir skatino. Buvo ir tokių, kurie atvirai sakė, kad pavydi mums drąsos ir tokio sprendimo.
Mums buvo svarbiausias Skaistės mokyklos vadovybės supratimas bei palaikymas. Prieš perkant bilietus ir pradedant realiam planavimui, ėjau pas Kauno KTU Vaižganto progimnazijos pavaduotoją Rūtą Songailienę pasikalbėti ir kaip su mokyklos vadovybės atstove, ir kaip su šaunia mama. Papasakojau mūsų planus ir paklausiau patarimo, ar verta mums vystyti šitą mintį. Po pokalbio mums pasidarė žymiai lengviau, nes turėjome mokyklos palaikymą. O be to Skaistei šiais metais nėra jokių egzaminų ar svarbių atsiskaitymų. Taip pat ir Kauno Choreografijos mokyklos direktorė pasidžiaugė už mūsų drąsą.
Ar sunku buvo pasiruošti išvykti trims mėnesiams? Su kokiais iššūkiais susidūrėte ruošdamiesi ir planuodami kelionę?
Kai jau turėjome bilietus, pagrindinis rūpestis buvo susitvarkyti visus dokumentus nuotoliniam mokymuisi. Taip pat peržiūrėjom, kokių skiepų dar reikia mergaitėms. Beliko suderinti kas prižiūrės katiną.
Kiek reikėjo jūsų šeimai lagaminų, jog tilptų visi reikalingiausi daiktai?
Kada priėjome etapą kai reikėjo krautis daiktus, buvome išsikėlę sau iššūkį, kad keturiese turime sutilpti į vieną 30 kg lagaminą, plius kiekvienas su savo kuprinyte. Tačiau kai krovėmės daiktelius, mergaitėms leidome pasiimti dar vieną rankinį lagaminą, į kurį sutilpo visi jų daiktai. Taigi galiausiai buvo vienas didelis ir kitas rankinis nedidelis lagaminai.
Šeimos kelionė po Aziją
Kaip pasirinkote šalis, kuriose praleidote tris mėnesius?
Šalis, kuriose lankysimės rinkomės taip: pirmiausia, žiūrėjom skrydžio kainą ir patogumą.
Taigi taip laimėjo LOT skrydis Vilnius- Varšuva – Singapūras. Singapūre buvome jau trečią kartą ir jis turi mūsų simpatijas, todėl persėdimai ar trumpi sustojimai jame, mums labai patinka. Taip pat iš čia daug krypčių į visą pasaulį už gerą kainą.
Po Singapūro buvome suplanavę, kad norime mėnesį laiko pagyventi Tailande. Kaip bebūtų keista, tai mums buvo pirmas kartas Tailande. Labai išsiilgome Byčo (vertimas: paplūdimio) gyvenimo – niekur neskubant, su skaniu maistu bei šilta jūra. Specialiai vengėme visų turistinių vietų. Taip tas mėnesis ir prabėgo.
Po Tailando nuplaukėm į Mailaizijos salą Langkawi – taip išvengėme vieno skrydžio ir parodėme mergaitėm vietas, kuriomis jau mes buvome anksčiau keliavę.
Kalėdas ir Naujus metus norėjome atšvęsti civilizacijoje su blizgučiais ir fejerverkais todėl tai ir padarėme Kuala Lumpure.
Nuo sausio pirmos mūsų kelionė tapo visišku ekspromtu nes išankstinis planavimas buvo baigtas. Studijų laikų draugės parekomenduoti sausio 1 dieną mes atskridom į Kambodžą. Dvi savaites tyrinėjime šią šalį!!! Čia jau nevengėm turistinių vietų ir norėjom kuo daugiau pažinti ir pamatyti.
Po Kambodžos buvo didelė dilema, nes mintyse turėjome keletą variantų – Balis, Vietnamas, Filipinai ar vėl Tailandas, nes užbaigimui norėjosi šie ktiek ramesnio tempo. Vietnamas atkrito dėl įvairių dokumentų pildymų dėl vizos. Filipinai labai labai gundė savo nuostabiais paplūdimiais, bet iš Kambodžos pasirodė per daug persėdimų ir perplaukimų iki norimo galutinio taško. O Balis mums labai patiko prieš porą metų, todėl jis visada turės vietą mūsų širdyse. Taip pat rinkdamiesi tolimesnį skrydį, įtakojo ir skrydžio kainos.
Ar iš karto rezervavotės viešbučius, apartamentus, kuriuose gyvenote?
Dalį buvome užsisakę iš anksto dar būnant Lietuvoje. Tačiau čia labai slidus reikalas, nes nežinant vietovės ir net turint labai dideles rekomendacijas, galima labai stipriai nusivilti. Kiekvieno lūkesčiai yra labai skirtingi. Todėl iš mūsų patirties siūlytume užsisakyti tik pradžiai, o po to vietoje pagal situaciją susirasti gyvenamą vietą. Kartais užsisakant tiesiogiai vietoje galima ir sutaupyti nei per booking ar kitas viešbučių užsakymo platformas.
Papasakokite plačiau apie kiekvieną aplankytą šalį.
Kiekviena šalis unikali ir paliko mums labai daug įspūdžių. Juos skaitykite straipsniuose:
Koks buvo jūsų numatytas biudžetas vienam mėnesiui? Ar pavyko iš jo neišeiti?
Biudžeto mėnesiui nebuvome nusistatę, tačiau buvom apgalvoję, kad norėtume už viešbučius mokėti ne daugiau nei 100 eur/naktį už šeimyninį kambarį arba du dviviečius kambarius. Tačiau du trečdaliai nakvynių buvo brangesnės! Taip gavosi, nes pagyvenus pigesniame viešbutyje ar viloje visada norisi vėl to komfortiškumo, miego ramybės ir kitų patogumų. Beje keliaujant su šeima, apgyvendinimas sudaro pačią didžiausią biudžeto dalį. Dažnu atveju šeimyninis kambarys kainuoja brangiau negu užsisakant 2 dviviečius kambarius.
Nuotolinis mokymasis
Keliavote per mokslų metų įkarštį. Ką darėte su vyresnės dukros mokslais?
Kaip minėjau, dar prieš pradedant planuotis kelionę pradėjome rinkti informaciją apie nuotolinį mokymąsi. Aišku gaila, kad neturėjau jokio pažįstamo žmogaus, kuris iš patirties papasakotų tokio mokslo pliusus ir minusus. Informaciją turėjau susirinkti pati. Internete forumuose ar paieškose irgi nedaug ką radau.
Natūraliai supratau, kad Vilniaus Ozo gimnazija man kažkuo nepatinka ir susisiekiau su Šiaulių Sandoros progimnazija. Čia gavau visus atsakymus į mums rūpimus klausimus. Šį mokykla yra pradininkai tokio mokymosi Lietuvoje. Daugiau variantų Lietuvoje atrodo net ir nėra.
Po pokalbio su mūsų lankomos gimnazijos vadovybe galėjome pradėti tvarkyti dokumentus. Pasirinkome datą, nuo kurios dukrą turėjo išsibrauki iš mokslo įstaigos. Gavome išrašą su pažymiais ir jį pristatėme naujai mokyklai. Tai galima padaryti bet kada per mokslo metus. Mes pradėjome likus 1,5 savaitės iki mūsų kelionės, kad Skaistė apsiprastų su sistema dar esant namie.
Pirmi pastebėjimai buvo tokie, kad pati programa Moodle, į kurią sukelta mokymo medžiaga (nuskenuotos knygos, sukelti testai ir šiek tiek video ar audio medžiagos) yra seniai atnaujintos. Kai kurių pamokų paskutinis atnaujinimas buvo 2012 metais. Tokių pamokų garsas, vaizdas yra gana prastos kokybės.
Taip pat daugiau tikėjomės interaktyvių užduočių ar tokių užduočių, kurias bus galima atlikti tiesiogiai programoje ar internete. Viską darome old school (vertimas: senos mokyklos) metodu. Užduotys atliekamos ant lapų, tada skenuojama ir siunčiama mokytojai. Skaistė sakė, kad tikėjosi pramokt greitai ir daug su klaviatūra darbuotis, bet yra truputėlį kitaip.
Pagrindinis dalykas, prie kurio sunku priprasti Skaistei tai, kad namų darbai yra nevertinami ir skirti tam, kad padėtų įsisąmoninti teoriją. O pažymiais vertinami yra testai, kontroliniai ar įskaitiniai darbai. Tokios pamokos kaip kūno kultūra, tikyba, dailė, muzika, darbeliai yra nevertinami. Kas savaitę yra pateikiamos temos su teorija ir mėnesio gale bus atliekami dailės ir darbų atsiskaitomieji darbai įskaitai gauti.
Visos šitos patirties geroji pusė yra ta, kad nors ir šimtąjį kartą mes išgirstam: „aš nesuprantu“ arba „kažkokia nesąmonė, to vadovėlyje nebuvo“, vis tiek reikia aiškintis ir ieškoti informacijos tol, kol pasidaro aišku. Todėl savarankiškumui, informacijos atsirinkimui, išsiaiškinimui ir atsakomybei ugdyti – tai geriausia terpė.
Man asmeniškai tai labai panašu į universitetinį mokslą, kur mokaisi savarankiškai iki tol, kol reikia atsiskaityti. Žinoma mes patys nusprendėme leistis į tokią avantiūrą ir eksperimentą, kurio pasekmės gali būti įvairios. Mokytojai minėjo, kad gali skirtis programos, gali būti ir spragų nes mokyklų lygis irgi nevienodas. Bet čia jau mes, kaip tėvai prisiimami atsakomybę ir teks kažkaip tas spragas užtaisyt.
Svarbiausia yra tai, kad ta patirtis ir įspūdžiai yra mūsų didžioji investicija. O mokymasis iš patyrimo, buvimo čia ir dabar – yra neįkainojamas. Ne kiekviena klasė turi turėti keturias sienas – tai gali būti visas pasaulis.
Ar norėtų dukra ir toliau tokiu būdu mokytis?
Turint galvoje, kad pats gali susidėlioti mokymosi ir atsiskaitymų tempą, nereikia anksti keltis – tai mūsų Skaistei visai patiktų dar kažkiek mokytis nuotoliniu būdu. Tačiau iš kitos pusės, mes mokomės tik laikinai ir grįžus iš kelionės, reikės sugrįžti į normalias gimnazijos vėžias. Tai reikės padaryti kuo greičiau, nes nuotolinio mokymosi programa yra lengvesnė ir viską pasivyti bus daug darbo.
Kelionių atsiminimai – brangiausi
Pasibaigus kelionei, kokie liko įspūdžiai?
Kiekviena aplankyta šalis buvo tarsi atskira nauja kelionė, su savo nuotykiais, sutiktais žmonėmis.
Ar džiaugiatės, jog pasiryžote tokiai gyvenimo iššūkiui?
Mes džiaugiamės, kad ėmėm ir padarėm, nors ir nepilną pradinį planą. Laikas prabėgo žaibišku greičiu, o prisiminimai išliks visam gyvenimui.
Kas labiausiai patiko kelionėje?
Labiausiai patiko, jog nebuvome įrėminti laiko ir vietos požiūriu. Jeigu kažkur patikdavo ar pajausdavome, kad norim dar pasilikti, tai prasitęsdavome buvimą. Negalėčiau dabar keliauti su grupe pagal griežtai gido sudarytą maršrutą. Manau, tai atima pusę kelionės malonumo, kai nelieka laisvės ir spontaniškumo.
Kokia kelionės vieta paliko didžiausią įspūdį?
Kaip minėjau, kiekviena aplankyta šalis tapo kaip atskira kelionė. Tačiau tikriausiai didžiausią įspūdį paliko Kambodža. Tiek Pol Poto rėžimo žudynių laukai „killing fields“, tiek Battambang vietinių žmonių kaimeliai, tiek Ankor šventyklos bei plūduriuojantys kaimai.
Koks kelionės nuotykis liko jums įsimintiniausias?
Įsimintiniausi nuotykiai susiję su adrenalinu. Abu įvyko Tailande, Koh Lanta saloje.
Pirmas – tai 2 metrų ilgio varanas mūsų kiemelyje, kuris išgąsdino taip, kad pora dienų bijojome būti lauke.
Kitas nuotykis buvo žygis į olas. Galvojome, kad išsiruošėme į lengvą pasivaikščiojimą po stalaktitų olas su keliais šikšnosparniais, o ten pasirodo gana sudėtinga kopinėjimo, laipiojimo ir kitokių išbandymų ola. Su prožektoriukais ant galvos ir su dideliais vorais… Buvo žiauriai baisu ir sunku! Mes su mažąja svajojome, kad tai kuo greičiau baigtųsi.
Šeimos kelionių svajonės
Kokie tolimesni planai, norai, svajonės?
Dar būnant Balyje su vyru galvojame, kad kai grįšime, mums būtina išlėkti kažkur pabūti tik dviese. Tris mėnesius keliaujant visiems keturiems, šiek tiek pasiilgsti to pabuvimo romantiškai dviese. Nors keletą vakarų buvom palikę mergaites vienas, nes reikia ir tėvams laisvų akimirkų. Tai čia butų labai realūs ir artimi planai.
Svajonės žinoma ir toliau keliauti… Japonija, Australija, Bora Bora visur visur! O kaip būsime senesni ir vaikai jau bus pabaigę mokslus, visas žiemas leisime šiltuose kraštuose!
Kokią žinutę norėtumėte palikti visoms šeimoms, kurios svajoja apie tokius nuotykius, bet vis neišdrįsta?
Tos šeimos, kurios svajoja leistis į ilgesnę kelionę ir turi galimybę bent keliems mėnesiams atitrūkti nuo darbų arba keliauti ir dirbti (taip kaip darėme mes) – nei akimirkai nedvejoti… Toliau viskas dėliosis natūraliai ir paprastai. Kas gali būti geriau nei pamatyti ir patirti pasaulį kartu su savo šeima! Visi nuotykiai ir išgyvenimai – tiek geri, tiek liūdni, bus nepakeičiama jūsų šeimos istorija ir didelis turtas, kurio nei jokie vagys, nei ugnis negali sunaikinti ar atimti. Nebijokit ir bandykit!
Ačiū, jums už drąsą, ačiū, jog pasidalinote su skaitytojais! Linkime nesusitoti ir toliau keliauti visai šeimai kartu!
Daugiau apie šeimos nuotykius kitas keliones, kurių net neabejojame bus begalė, kviečiame sekti, skaityti ir palaikyti:
Instagrame: @faninthesun
Facebook: Fan in the Sun
