Tailandas – tai atostogų sostinė Azijoje. Daugelis lietuvių Aziją pradeda pažinti nuo šios egzotiškos šalies. Kokį Tailandą atrado, ką čia įdomaus pamatė ir patyrė, dalinasi Aistė su šeima, kurie visai žiemai išvyko pažinti Azijos. Stotelė Tailandas – kelionė po Aziją tęsiasi.
Daugiau nuotykių iš Aistės šeimos San in the sun kelionių po Aziją, skaitykite straipsniuose:
Tailandas – Koh Lanta
Nors mūsų šeima daug keliauja, tačiau Tailande mes viešėjome pirmą kartą. Sąmoningai šios krypties nesirinkdavome dėl nuturistintų vietų. Tačiau šįkart davėm Tailandui šansą, nes savo trijų mėnesių pradžiai norėjom paplūdimių, saulės, nebrangaus pragyvenimo ir pigaus skrydžio iš Singapūro.
Koh Lanta salą mums rekomendavo mūsų šeimos draugai. Čia mes ir nusprendėme pradėti pažintį su Tailandu ir po to judėti toliau.
Bendrai apie Koh Lanta. Tai Krabi regione esanti sala, kurią turistai pamėgę ne dėl vakarėlių kaip Pukete, Patajoje ar Phi Phi salose, o dėl labai gražių pasivaikščiojimų paplūdimiuose. Čia galima stebėti saulėlydžius jaukiuose chill bariukuose. Tiems, kas nori daugiau veiklos tai puiki vieta paviršiniui plaukiojimui (snorkelinimui) ir taip pat klajojimui po tankius mangrovių miškus, kalvas.
Koh Lanta – gražiausių Tailando vietų
Koh Lanta užsibuvome dvigubai ilgiau, nei pradžioje planavome. Pirmiausia nustebino tai, kad tai tikrai dar baisiai nenuturistinta sala. Nėra jokių rusiškais rašmenimis parašytų reklamų ar muzikos. Labai daug skandinavų, vokiečių. Pietvakarių salos dalyje išvis tokie faini restoranėliai, parduotuvytės priminė Ubud miestą Balyje.
Antra, susisiekimas, eismas. Gatvės čia labai patogios važinėti mums – neturintiems daug įgūdžių ant motorolerio. Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad po salą mes su vaikais lakstysime su motoroleriais, tai būčiau tik nusijuokusi ir pasukiojus pirštą ties smilkiniu. Aišku neslėpsiu man pirmas atsisėdimas ant motorolerio baigėsi griovyje, krūmuose. Porą savaičių vaikščiojau su didžiulėmis mėlynėmis ant kojų. Pasirodo, per stipriai užgazavus, šauna tas parazitas – nespėji sustabdyt. Tai nusprendėme, kad vyras važinės su dukromis, o aš jau iš paskos viena važiuosiu. Tai žodžiu niekada nesakyk niekada, nes jeigu ne motoroleriai, tai nebūtume tiek aplankę ir pinigų būtume žymiai daugiau ant taxi ištaškę. Gatvės čia praktiškai tuščios, ir gan tvarkingos.
Trečias dalykas, kuris nustebino iš teigiamos pusės – tai per 2 savaites šioje saloje paplūdimiuose nematėm nei vienos šiukšlės. Skaitėm, kad vietiniai su turistais kartais daro akcijas „be a trash hero“, bet paplūdimiai kaip Maldyvuose, privačiuose resortuose. Tikrai žinau, kad daug kur Azijoje (Malaizijoje, Indonezijoje ir daug kur Tailande) šiukšlės yra tikrai didele bėda – šiukšles srovės suneša iš viso vandenyno.
Aplink vietinių gyventojų namelius matosi tas skurdas, šiukšles ir vargelis, bet ir tai situacija nėra baisi. Beje daug viešbučių ir vilų dalina metalines gertuves, kurias galima nemokamai pasipildyti geriamu vandeniu tam, kad nenaudoti daug plastiko ir parduotuvėse visada paklausia ar reikia plastikinio maišelio ir kai pasakai – ne, pardavėjai padėkoja, kad neimi.
Tailandas kelonė po neturistines vietas
Daug kas klausė: “ką jūs tam Tailande pamatysit?” Mes nesiruošėm aplėkti visų Must see (vertimas: privaloma pamatyti) vietų. Manau, kad per ateinančius metus kokiam Bangkokui nieko neatsitiks ir dar spėsim ten paslampinėti. O salos pažinimas mums yra tas jausmas, kai randi savo mėgstamą kavinę, kurioje atsimena, ką tu užsisakei praeitą kartą, kai randi, kur pigiausi ir šviežiausi Mangai. Daug kur mangų kilogramas buvo nuo 3 iki 4,5 eur/kg, o mes suradom senuką, kuris pardavinėdavo po 1,8 eur/kg ir dar pasakydavo, kada ateiti kai naujų atveš.
Kol buvome saloje, neplaukėme nei į vieną komercinį pažintinį turą, kur paima iš viešbučio, veža, plukdo, pamaitina su svetimais žmonėmis. Mūsų šeima turi alergija tokiom atrakcijom. Rinkomės savo poreikiams ir tempui priimtiną salos pažinimą su motoroleriu. Aplankėm krioklį, kopinėjome po olą, važiavom į nacionalinį parką, užsukome ir į Koh Lanta senamiestį, kuris yra kadaise buvęs žvejų kaimelis, taip pat su vietiniais dalyvavom miesto mugėje, kur už įėjimą dar reikėjo susimokėti (Kaziuko mugės atitikmuo Lietuvoje). Na ir pagrindinis salos pažinimas – aplankyti kuo daugiau paplūdimių!
Jūros vanduo kaip arbatėlė ir nesinori išlįsti, bet vandenyje, kai kuriuose įlankose kažkas mums geldavo ar kandžiojosi. Su panašiais pojūčiais esam susidūrę Gili Meno saloje Indonezijoje, bet ten buvo krabukai, o čia pasirodo mini medūzos! Jos dydžio sulig vandens ar rasos lašeliu ir vandenyje yra nepastebimos, kol nepamatai ant smėlio išmestų… Labai keistas jausmas maudytis.
Daugelis klausia: “ką tokioj saloj veikti su vaikais?” Iš tikrųjų čia jokių super duper atrakcijų nėra. Nei vandens, nei pramogų parkų nėra. Mūsų vaikams atrakcija buvo važinėti motoroleriu ir vis kažkur užklysti: olos, atrasti netikėtai slapti paplūdimiai. O jeigu tingėdavom, tai dienas praleisdavom baseine ir jūroje.
Mums labai patiko ta salos dalis – prie nacionalinio parko. Ten daug žalumos ir visokios rūšies gyvybės. Paskutiniame viešbutyje, kuriame buvom apsistoję buvo konkrečiai parašyta, kad jūs esat svečias šiame gyvūnų pasaulyje ir bet kada gali užklysti beždžionės, gyvatės įvairūs driežai, pelytės ir žiurkytės ir panašūs gyvūnai.
Tailandas kelionė – Koh Adang / Ko Lipe
Kai dėliojomės savo kelionę, nusprendėme kad iš Tailando piečiausios salos Ko Lipės norėsime perplaukti su keltu į Malaizijos salą Langkawi. Taip išvengdami vieno skrydžio lėktuvu. Aišku tie perplaukimai iš vienos salos į kitą irgi turi savo kainą – mūsų tėtis nelabai draugauja su bangavimu.
Apie Ko Lipę ir aplink ją esančias salas girdėjome tokius atsiliepimus – tai Tailando Maldyvai, rojus žemėje. Pirmam susipažinimui su Tailandu, pasigardžiavimui norėjome paragauti tos vyšnaitės ant pyragėlio – Ko Lipės.
Užbėgant įvykiams už akių, galim pasakyti, kad jeigu keliauti ar ilsėtis Tailande, atskrendant į Bankoką, Puketą ar Krabį, tikrai neverta belstis į Ko Lipę. Pavyzdžiui, nuo Koh Lantos plaukėm (tiksliau kratėmės normaliai) apie 3 val, nuo Puketo atrodo 5 val kelio. Na nebent esate neįrėminti laike ir mėgstat pabanguoti.
Kitas dalykas, kuris dar planuojant kėlė įtarimų, tai viešbučių kainos. Mūsų užsibrėžtas šeimyninio kambario (ar dviejų dviviečių) nakties kainos vidurkis yra 100 eur. Tai Ko Lipei ar aplink ją už tokią kainą nelabai ką radom! Taigi ilgai ieškant ir susirašinėjant iš anksto užsisakėme 9 naktims Adang Island resort.
Adang sala yra 5 -10 min nuo Ko Lipes plaukti su valtele. Viešbutis nemokamai su valtelėmis plaukdina keletą kartų per dieną. Dar patiko mintis kad visa Adang sala yra nacionalinio parko teritorijoje ir visoje saloje yra tik šis vienintelis viešbutis su privačiu paplūdimiu. Na pasyviam pasibuvimui toks variantas yra visai geras.
Adang saloje turėjome nusistovėjusį dienos ritmą – tai mokslai ir darbai nenukentėjo. Labai patiko kas vakarą virš žvaigždžių žiūrėti vis kitą kino filmą. Taip pat aplankėme visai simpatišką „piratų“ krioklį.
Tailandas kelionė – Koh Lipe
Jau gyvenant Adange keletą kartų nuplaukėm į Lipę kad apsišniukštinėti ir išsirinkti viešbutį paskutinėms 6 dienom Tailande. Papasakosiu mūsų įspūdžius ir įžvalgas.
Taigi pirmas dalykas, kuris krenta į akis palyginus su Koh Lanta – šiukšlės. Tokia nevalyva betvarkė, daug jaunimėlio, backpackerių (vertimas: keliautojų su kuprinėmis) ir galybė valkataujančių šunų. Vikipedijoje rašo, kad Koh Lipeje prieš kurį laiką apsigyveno jūrų Gypsiai (vietiniai čigonai, klajokliai), kurie vis dar ten gyvena.
Išlipus iš valtelės, iš pirmo žvilgsnio Koh Lipėje net žmonės atrodo kitokių bruožų nei prieš tai matyti Tailando žmogeliukai. Šie panašūs į klajoklius, kurie iš to kas pasitaikė po ranka įkūrė Bob Marley tipo Rastaman bariukus, o patys atrodo kaip prisikėlęs Bob Marlis.
Viešbučiai Koh Lipe
Teko girdėti atsiliepimus apie Koh Lipę, kad dar prieš 5 metus sala buvo pakankamai rami, su atsiskyrėliais vienuoliais ir laukiniais pležais. Tai dabar realybė kitokia. Vieno viešbučio vadybininkas sakė, kad per paskutinius 3 metus saloje apgyvendinimo įstaigų padaugėjo 5 kartus ir pasiekė maximumą. Paradoksas, kad kai reikėjo mums susirasti viešbutį, tai nėra viduriuko – arba hosteliai jaunimėliui arba prabangūs resortai ant vandenyno kranto, kur naktis gali ir tūkstančius eurų kainuoti.
Taigi teko išlipti iš mūsų nusibrėžto kainos vidurkio ir mokėti daugiau. Nenorėjome gyventi hostelyje. Iš išbandytų viešbučių galėtume rekomenduoti Mali Resort (tiek Pattaya beach, tiek Sunrise beach).
Nors ši sala tikrai yra apsupta koralinio rifo, vandens spalva yra graži turkio mėlynumo, smėliukas baltas, smulkus, koralinis, tačiau iki Maldyvų jai kaip iki mėnulio ir atgal. Trust me! Patikėkite manimi!
Džiaugėmės, kad jokios medūzos ar krabukai nesikandžioja vandenyje, taip pat nėra bangavimo. Čia galėjome laisvai išbandyti paviršinį nardymą. Mūsų 6 metų Adelė tai išbandė pirmą kartą ir liko sužavėta – pamatė spalvotų žuvyčių, koralų. Tačiau, kaip jau minėjau, iki Maldyvų povandeninio pasaulio laaabai toli.
Vakarais visa sala pavirsdavo ištisu vakarėliu. Mums tai ne itin patiko. Iš skirtingų barų garsiai groja, skirtinga muzika ir įnirtingai visi bando visais būdais prisivilioti turistus pas save. Jaunimėlis valgo čia pat – gatvėje gaminamą maistą, kuris mums neatrodė nei labai patrauklus, nei švarus. Išbandėme pasaulietišką virtuvę, už kurią ir plojom europietiškomis kainomis.
Taigi iš Ko Lipe salos tokie prieštaringi jausmai. Į Koh Lanta tikrai norėtume grįžti, o į Ko Lipe, tikriausiai, ne. Aišku, pabuvus 6 dienas, pradedi prisijaukinti tą gyvenimą. Galbūt net jeigu jeigu būtume be vaikų, o su draugų kompanija, tai gal ir kokiam Mushroom party būtume sudalyvavę.
Tailandas – kelionė po Aziją. Šeimos Fan in the Sun nuotykiai Facebook arba Instagram.
