Arba apie tai, kaip mes pirmą kartą lankėmės Filipinuose
Pirmoji visos mūsų šeimos kelionė į Filipinus. Filipinus sudaro daugiau kaip 7000 salų ir yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri neturi sausumos sienų su savo kaimynėmis. Čia gyvena draugiški, su neišblėstančia veiduose šypsena filipiniečiai. Neturtingi, tačiau laimingi.
Pirma pažintis su Filipinais
„Pasakiškas grožis!“, „Verta buvo dėl to pusę pasaulio apskristi!“, „Rojus!“ – šeimos narių šūksniai, kai tik pamatėme baltą smėlį, žydrą jūrą ir palmes, aplipusias didžiuliais kokosų riešutais. Žiūri į šį reginį ir savo akimis negali patikėti, jog tavo akys tai mato realiai, o ne iš atvirukų.
Kai tik atvykome į vietą, kurioje beveik trim savaitėm turėjome įsikurti, buvo pavakarys. Jau leidosi saulė, buvo gana debesuota, tačiau oro ir jūros vandens temperatūra buvo pasakiška – apie 25 laipsnius. Pūtė šiltas vėjelis, o dangus nusidažė raudonomis, oranžinėmis saulėlydžio spalvomis. Taip ir visus mus įtraukė įšokti į jūrą, nors po kelionės jau, rodos, jėgų visiškai nebebuvo.
Kadangi visa mūsų šeimyna be galo mėgsta jūrą, vietą, kurioje gyvensim visas atostogas, ieškojome prie jūros. Pavyko rasti namelį visiškai ant jūros kranto! Iš pradžių gąsdino, jog gal bus nesaugu vaikams. Tačiau jūra pagalvojusi ir apie tai. Krantas visiškai negilus ir norint panerti, paplaukioti, panardyti, reikia nueiti gerą gabaliuką kelio gilyn į jūrą.
Kelionė į Filipinus – mus užbūrė Filipinai
Gyventi ant jūros kranto – žavu! Dar nepakilus saulei, kuri mūsų pakrantėje pakildavo iš jūros, rinkdavosi vietiniai žvejai, turistinių laivelių „kapitonai“. Vakare palikdavo savo laivelius jūros krante vandenyje, o ryte juos rasdavo ant smėlio. Dažniausiai ryte jūra būdavo „pabėgusi“ per gerus 20-30 metrų. Pažadindavo laivelių „kapitonų“ savo transporto priemonės stūmimo į vandenį darbai. Pažadindavo vietinių pasisveikinimo šūksniai, jų būriais ieškojimas nusekursioje jūroje maisto – jūros ežiai, dumbliai ir dar kažkas, ko nesuprasdavau, ar tai tikrai gali būti valgoma!
Šurmulys ir šnaresys – gyvenimas pradėdavo virti dar prieš saulei patekant. Tačiau čia keltis net ir per atostogas saulei tekant yra nuostabu ir visiškai nesunku. Prasikerti jauną kokosų riešutą, atsisėdi ant balto smėliuko jūros kranto ir mėgaujiesi šiluma, vaizdais, nepakartojamu kokosų sulčių skoniu.
Nusekusi ryte jūra krante palieka daugybe grožio, kurį su vaikais ėjome, nagrinėjome, lietėme, bijojome, glostėme. Jūrų žvaigždės – grožis nusileidęs iš dangaus. Jūrų ežiukai – vieni kitiems rodėme, jog eidami neužliptume ir nesusižalotume kojų. Krabukai – įlindę į kriauklytę linksmai bėgioja. Akmenukai, suakmenėję koralai, įvairiausių dydžių ir spalvų kriauklės – buvo didžiausi lobiai kiekvieną mūsų rytą.
Pirma pažintis su šia šalimi mus užbūrė #MusUzbureFilipinai ir supratome, jog norime persikelti gyventi į Filipinus.
Be autorės sutikimo teksto platinti, kopijuoti negalima. Tekstu galima dalintis tik su nuoroda į pagrindinį šaltinį.
